Depresija yra nuotaikos (afektinis) sutrikimas. Tai santykinai dažna ir sunki liga, kuri neigiamai veikia žmogaus savijautą, mąstymo būdą ir veiksmus. Depresija sukelia didelį liūdesio jausmą, susidomėjimo nebekelia anksčiau dominusi veikla. Sergant depresija atsiranda daug emocinių ir fizinių problemų, kurios sutrikdo žmogaus kasdienę veiklą darbe ir namuose.
Depresijai būdingi požymiai, kurie gali skirtis savo intensyvumu.
- Liūdesio jausmas, nėra nuotaikos
- Nebedomina veikla, kuri anksčiau teikė malonumą
- Pasikeičia apetitas – netenkama ar priaugama svorio
- Sunku užmigti ar miegama per daug
- Energijos trūkumas ar padidėjęs nuovargio jausmas
- Sulėtėję judesiai ir kalba
- Kaltės ar nereikalingumo jausmas
- Sunkumas galvoti, koncentruotis ir priimti sprendimus
- Mintys apie mirtį ar savižudybę
Simptomai turėtų trukti bent dvi savaites, kad galima būtų diagnozuoti depresiją.
Manoma, kad depresija kiekvienais metais suserga vienas iš 15 suaugusiųjų. Vienas iš 6 patirs bent vieną depresijos epizodą savo gyvenimo laikotarpiu. Depresija galima susirgti bet kuriuo gyvenimo laikotarpiu, bet vidutiniškai pirmas depresijos epizodas būna apie 20-tuosius gyvenimo metus. Moterys depresija serga dažniau negu vyrai. Tyrimai parodė, kad apie trečdalis moterų patirs bent vieną epizodą per savo gyvenimą.
Depresija ir liūdesys bei gedėjimas
Artimo žmogaus mirtis, darbo praradimas, santykių nutrūkimas yra sunkūs patyrimai žmogui. Tokiais atvejais labai normalu liūdėti ar gedėti. Patyrę tokias netektis žmonės labai dažnai save apibūdina kaip “man depresija”.
Tačiau liūdesys ir depresija nėra tas pats. Gedėjimas yra natūralus procesas, kiekvienas jį pergyvena savaip ir jis turi panašumų su depresija. Tiek gedėjimas, tiek depresija kelia didelį liūdesio jausmą, atsiribojimą nuo mėgstamų veiklų. Tačiau tai skirtingos būklės.
Gedėjimo atveju skausmingi jausmai tarsi banguoja ir kaitaliuojasi su maloniais prisiminimais. Depresijos atveju nuotaika ir/ar domėjimasis aplinka yra nuolat sumažėję.
Netekties atveju savivertė dažniausiai išlieka nepakitusi. Depresijos atveju būdingi beviltiškumo, menkavertiškumo, nereikalingumo jausmai.
Kartais artimojo netektis gali sukelti depresiją. Kai kurie žmonės depresija gali susirgti, nes neteko darbo ar patyrė kokį nors didelį sukrėtimą. Jeigu gedėjimas eina kartu su depresija, tada jis trunka ilgiau ir yra daug gilesnis.
Depresijos priežastys
Depresija gali susirgti bet kuris žmogus. Dažniausiai pasitaikantys rizikos faktoriai:
Genetinis polinkis: dažnai šeimose yra ir daugiau sergančių depresija. Depresiją gali įtakoti tam tikri smegenų struktūriniai pakitimai, tam tikrų medžiagų disbalansas.
Asmenybės bruožai: žmonės, turintys žemą savivertę, mažai atsparūs stresui, kurie bendrai turi daugiau pesimistinių bruožų lengviau suserga depresija.
Aplinkos faktoriai. Žmonės, patyrę daug smurto, neigiamų vaikystės patirčių, nepriežiūros gali lengviau susirgti depresija.
Kaip depresija gydoma?
Depresija yra vienas iš sutrikimų, kuris pasiduoda gydymui.Teisingai gydant depresiją, daugelis žmonių jaučia simptomų palengvėjimą. Labai svarbu atmesti, kad depresijos priežastis nėra somatinių ligų pasekmė, tokių kaip pvz. skydliaukės funkcijos sutrikimai.
Pagrindiniai gydymo metodai – psichoterapija ir medikamentai.
Savipagalba
Žmonės gali sau padėti, norėdami palengvinti depresijos simptomus. Daugeliui žmonių reguliariai daromi fiziniai pratimai gali gerinti savijautą ir nuotaiką. Pakankamas kokybiško miego kiekis, sveika mityba, psichiką stimuliuojančių medžiagų vengimas gali taip pat mažinti depresijos simptomus. Depresija yra rimta liga ir pagalba, padedant sau yra reali.
Jeigu jaučiate depresijos požymius labai svarbu kreiptis į specialistus
