Vaikas ir stresas

Visi tėvai svajoja, kad jų vaikai būtų laimingi, džiaugtųsi kiekviena diena, linksmai leistų laiką, nesirgtų. Tačiau realybė kartais gali būti kitokia. Vaikų gyvenimas  kaip ir tėvų gali būti pilnas stresą keliančių įvykių. Vaikai dar auga, jų smegenys dar formuojasi, todėl jie kartais nebūna pakankamai subrendę tokiems iššūkiams ir nesugeba su stresu tvarkytis tinkamais būdais.

Kiekvienas vaikas į stresą keliančius įvykius reaguoja skirtingai, ar tai būtų skyrybos, artimojo mirtis, sunkumai mokykloje ar persikraustymas. Labai dažnai vaikams reikia suaugusiųjų pagalbos.  Todėl tėvams labai svarbu būtų pažinti pirmus požymius, kad vaikas patiria stresą.

Streso požymiai

Jeigu vaikas patiria stresą, jo organizmas gamina daug medžiagų, vadinamų hormonais. Toks organizmo atsakas gali būti efektyvus, patiriant trumpalaikį stresą, pavyzdžiui pasiruošiant kontroliniui. Bet šis atsakas gali būti žalingas,  jeigu tęsiasi ilgą laiką. Vaikų smegenys dar nėra visiškai pilnai subrendusios, dar tebevyksta  jų formavimasis, todėl hormoniniai pokyčiai, atsiradę organizme dėl streso, gali stipriai įtakoti vaiko elgesį ir gebėjimą mokytis.

Jeigu vaikas, kuris neturėjo didesnių elgesio problemų staiga pradeda dažnai pykti, dažnai sirgti ar jam atsiranda sunkumų mokykloje – tai gali būti pirmi požymiai, kad jis patiria stresą.  Patys pirmieji streso požymiai gali būti pyktis, atsiribojimas, agresyvus elgesys,  dažnas verkimas, atsikalbinėjimas.

Apie patiriamą stresą gali byloti ir kitokie pokyčiai, kaip pavyzdžiui šlapinimasis į lovą nakties metu, skundimasis pilvo ar galvos skausmais, dažnai limpančios infekcinės ligos ar pablogėję mokslo pažymiai.

Ką turėtų daryti tėvai?

Labai svarbu suprasti pasikeitusio vaiko elgesio priežastis. Tėvai gali nesikišti ar net būti atsiriboję, tačiau tai nebūtų tinkamas būdas reaguoti. Vaikai gali būti dar ne visiškai subrendę tvarkytis su emocijomis patys ir čia reiktų tėvų pagalbos. Jeigu vaikas patiria laikotarpį, kai stresinių  įvykių jo gyvenime daugiau, tėvai turėtų daugiau dėmesio skirti vaikui, praleisti su juo tam tikrą laiko dalį.  Labai svarbu vaikus mokyti pažinti savo emocijas, mokyti tvarkytis su nerimu, pykčiu ir pamokyti, kaip emocijas išreikšti saugiais ir labiau priimtinais būdais. Svarbu atkreipti dėmesį kaip patiems tėvams pavyksta susitvarkyti su emocijomis, nes kartais vien pasakyti neužteks, pavyzdys taip pat gali daug ko pamokyti. Vienas iš blogesnių patarimų būtų nekreipti dėmesio, nes  dažniausiai emocijos niekur nedingsta. Jeigu patiems  tėvams sunku tvarkytis su emocijomis, tada reiktų kreiptis pas specialistus pagalbos.

Kaip mažinti vaikų stresą?

Tėvai turėtų pagalvoti kaip jie patys tvarkosi su stresiniais įvykiais gyvenime. Galbūt mėgsta pasivaikščioti ar pasižiūrėti įdomų filmą, susitikti su draugais. Visi šie būdai taip pat tinka ir vaikams. Jeigu stresą kelia skyrybos ar artimojo netektis, labai svarbu daugiau laiko praleisti su vaiku. Jeigu stresą kelia nerimas dėl ateities ar nežinomybė, pavyzdžiui, persikrausčius ar vaikui pakeitus mokyklą, reika padėti vaikui suprasti, kas gali atsitikti. Pokalbis apie tai, kas laukia ateityje, galbūt apsilankymas naujos mokyklos patalpose ne pamokų metu gali padėti įveikti šį laikotarpį.  

Vaikui stresą gali kelti ir atrodytų pozityvūs dalykai, kaip brolio ar sesės gimimas, persikraustymas į erdvesnį būstą. Bet kokie pokyčiai gali sutrikdyti vaiko savijautą ir sukelti stresą.

Tėvams kartais kyla minčių, kad geras būdas vaikui mažinti stresą – leisti žiūrėti televizorių. Tačiau televizorius ar kompiuteriniai žaidimai nėra atpalaiduojanti veikla. Tam tikros laidos, rodomos per televizorių taip pat gali kelti stresą. Vakarinės naujienos, kurių metu pateikiama daug informacijos apie gamtos ar žmonių sukeltas katastrofas, nusikaltimus gali kelti dideles įtampas. Todėl svarbu, kad vaikai žiūrėtų tik savo amžiui tinkamas laidas.

Vaikas labiau atsipalaiduoja, kai žaidžia labiau fizinio krūvio reikalaujančius žaidimus, būna gryname ore.  

Dažniausiai tėvai turi pakankamai žinių kaip tvarkytis su daugelį stresą keliančių dalykų. Jeigu nepaisant visų tėvų dedamų pastangų daugelis požymių rodo, kad vaikas patiria stresą ir sunkiai su juo tvarkosi, būtų tikslinga ieškoti profesionalų pagalbos.