Kas sukelia panikos sutrikimą?
Panikos sutrikimas priklauso nerimo sutrikimų grupei. Šis sutrikimas pasireiškia tuo, kad žmogų ištinka panikos ar didelės baimės priepuoliai. Kiekvienas žmogus jaučia nerimą ar baimę, susidūrę su neaiškia situacija, tai normali žmogaus reakcija į tokius įvykius, tačiau sergantys panikos sutrikimu jaučia stiprų nerimą, įtampą ar paniką reguliariai ir bet kokiu momentu, nesusijusiu su stresą keliančiais įvykiais gyvenime.
Kaip ir daugelio psichikos sutrikimų, panikos sutrikimo kilmės priežastis dažniausiai nėra aiški. Tačiau žmonės, kuriems būna panikos atakų, dažnai praeityje turėję didelių stresą ir pergyvenimą keliančių įvykių ar yra patyrę netekčių. Dažnai galima atsekti tam tikrą paveldimumą, t.y. šeimos nariai taip pat turėjęs panašių sutrikimų ir priepuolių.
Kuo skiriasi panikos sutrikimas nuo panikos atakos?
Panikos sutrikimas yra diagnostinė kategorija, kai reikia diagnozuoti sutrikimą. Esminis sutrikimo požymis yra pasikartojantys stipraus nerimo (panikos) priepuoliai, dar kitaip vadinami panikos atakomis, kurie nėra susiję su kokia nors specifine situacija ar aplinkybėmis, todėl jų negalima prognozuoti. Dažnai žmonės įvardina savo simptomus ir pasako, kad jam būna panikos atakos. Tai esminis skirtumas, nes panikos ataka yra panikos sutrikimo išraiška.
Kaip žmogus gali savyje atpažinti panikos sutrikimą ir sau padėti?
Panikos sutrikimui būdinga didelis nerimavimas, įtampa ar baimė kasdienėse situacijose, nesusijusiose su stresą keliančiais įvykiais gyvenime. Dėl nuolatinio nerimo ir baimės, kad gali įvykti panikos priepuolis, žmonės pradeda vengti situacijų ir pradeda gyventi baimėje, kad tik jų neištiktų panikos priepuolis. Tokie žmonės gali labai apriboti savo socialinius kontaktus, atsisakyti veiklų, ypač jeigu jų metų patyrė panikos priepuolį, užsidaryti namuose ir pradėti gyventi didelėje baimėje.
Dažniausi panikos sutrikimui būdingi simptomai yra širdies plakimas, krūtinės skausmas, dusimo pojūtis, galvos svaigimas, gausus prakaitavimas, pykinimas, karščio pylimas, drebulys, ypač galūnių drebėjimas, gali dilgčioti pirštai bei gali sutrikti realybės pojūtis. Dažnai kartu pasireiškia antrinė mirties, savitvardos praradimo ir išprotėjimo baimės.
Dažniausiai panikos priepuolis gali trukti apie 5-20 minučių, retais atvejais gali trukti iki valandos. Ligos sunkumą apsprendžia kaip dažnai žmogų ištinka panikos priepuolis. Vienus gali ištikti 1-2 kartus per mėnesį, kiti gali patirti panikos priepuolį keletą kartų per savaitę.
Panikos sutrikimas diagnozuojamas, jeigu kartojasi panikos priepuoliai ir apie mėnesį laiko trunka nuolatinis nerimavimas ir baimė vėl patirti panašų priepuolį.
Nors panikos priepuoliai yra labai gąsdinantys iš tikrųjų jie nesukelia jokios fizinės žalos. Jeigu panikos priepuoliai kartojasi labai dažnai svarbu būtu pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų galima įvertinti esamą fizinę būklę ir įsitikinti, kad nėra kokios ligos, kurios pradžia gali būti panaši į panikos sutrikimą.
Žmonės, patiriantys panikos priepuolius, gali išmokti su jais tvarkytis. Svarbu priepuolio metu išlikti ramiam, nepanikuoti, priminti sau, kad priepuolis praeis, stengtis kvėpuoti giliai ir lėtai, bandyti sutelkti dėmesį į malonius, teigiamus vaizdus, priminti sau, kad nėra grėsmės gyvybei.
Norint išvengti, kad panikos priepuoliai nesikartotų ateityje galima išbandyti visus būdus, kurie padeda atsipalaiduoti. Tai galėtų būti masažas, kvapų, muzikos, judesio, augalų, gyvūnų terapija, joga, pilatesas. Reikia pasimokyti kvėpavimo technikų, kurios palengvina priepuolio intensyvumą. Reguliariai atliekami fiziniai pratimai padeda tvarkytis su įtampa ir stresu.
Panikos sutrikimo ir panikos priepuolių gydymas
Jeigu savipagalbos priemonės nepadeda ir panikos sutrikimas sunkėja svarbu kreiptis į specialistus: psichologus, psichoterapeutus. Dažniausiai šis sutrikimas gydomas tik psichoterapija, sunkesniais atvejais gali būti taikomas kombinuotas gydymas – psichoterapija ir medikamentinis gydymas. Tokios terapijos tikslas sumažinti priepuolių skaičių bei palengvinti simptomus. Terapijos metu yra kalbama apie emocijas, jausmus ir mintis, kurios gali būti susiję su panikos priepuoliais. Terapijoje naudoju metaforą, kad gyvendami mes neišvengiamai apsiverčiame. Kai kurie žmonės apsivertę, vietoj to, kad gražiai surūšiuotų, sutvarkytų, ko nereikia išmestų, dažnai tiesiog viską sumeta į spintą ir uždaro. Bet ateina diena, kai ta spinta persipildo ir viskas, kas ten buvo sumesta, pradeda virsti atgal. Panašiai ir su panikos sutrikimu, jeigu žmonės gyvena, nebandydami suprasti savo jausmų, emocijų, nesimoko kaip tvarkytis su stresu ir įtampa, o tik viską kaupia, vieną dieną viskas pradeda “griūti atgal” panikos sutrikimo pavidalu. Svarbiausia, norint išsivaduoti iš šios problemos, išmokti tvarkytis su stresu, įtampa bei nerimu ne žalingais būdais bei mokytis pažinti save, suprasti savo ir kitų poreikius, išmokti sudėlioti ribas.
Straipsnį parengė gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė -psichoterapeutė Aušra M. Dovydaitytė
