Kai žmonės pradėjo dirbti grupėmis, atsirado toks reiškinys kaip patyčios. Psichologai tyrinėdami žmonių grupes, kuriose vyrauja emocinis smurtas, pastebėjo juose vykstančius besikartojančius procesus. Švedų mokslininkas H.Leimanas, tyrinėdamas tokį elgesį pavadino mobingu ir jį charakterizavo kaip „psichologinį terorą“. Tai elgesys, kuris jungia „sistemiškai pasikartojantį priešišką ir neetišką vieno ar kelių žmonių elgesį, nukreiptą prieš vieną ar kelis žmones, dažniausiai vieną“. H. Leimanas nustatė 45 elgesio variantus, tipiškus mobingui, kai kurie iš jų: reikalingos informacijos slėpimas, socialinė izoliacija, šmeižtas, nepaliaujama kritika, nepagrįstų apkalbų paleidimas, išjuokimas.

Yra dvi mobingo kryptys:

• Vertikalus – kai spaudimas gaunamas iš pagal rangą aukštesnio ar žemesnio darbuotojo.  Jeigu patyčios vyksta iš tiesioginių viršininkų, dažniausiai tokių patyčių tikslas yra vienintelis – be didesnių kaštų atsikratyti darbuotojo. Gali būti ir atvirkštinis variantas, kai patyčios vyksta iš žemesnio pagal rangą darbuotojo, kuris rodo nuolatinę nepagarbą savo vadovui, atsisako vykdyti užduotis, skleidžia apkalbas apie viršinininką, visaip bando jį diskredituoti.
• Horizontalus – kai apkalbų ir kritikos  sulaukiama iš kolegų. Šiuo atveju priežasčių gali būti keletas. Dažniausia priežastis – pavydas, kai pavydima jaunesniam, labiau sėkmingam kolegai, baimė, kada vyresni kolegos bijo prarasti darbą, kartais patyčios būna nukreiptos prieš išsiskiriantį iš kolektyvo amžiumi, pažiūromis, tautybe, rase ir pan. 

Kaip pasireiškia patyčios?

Kartais patyčios gali būti labai sunkiai pastebimos, tai gali būti kaip juokeliai vieno iš kolegos atžvilgiu. Nuolatinis netikslus darbo nurodymų davimas, kaip pavyzdžiui nepasakoma tiksli data iki kada reikia pabaigti darbą ar neaiškios darbo nuorodos. Nuolatinis ignoravimas darbuotojui prašant suteikti kokios nors papildomos informacijos, be jokių aiškių priežasčių neleidimas pasiimti poilsio dienų, jeigu to prašo darbuotojas.  Gali būti gąsdinimas, žeminimas, bet kokia kita žodinė agresija, perdėtas darbo tikrinimas, labai žiauri ar neteisinga kritika.

Kritika ar darbo monitoravimas ne visada gali būti įvardinti kaip kabinėjimasis, patyčios. Objektyvi ir konstruktyvi kritika ar tam tikri disciplininiai reikalavimai elgesiui ar darbo atlikimui nelaikytina patyčiomis. Bet kritika, kurios tikslas pažeminti, įbauginti, nuvertinti be jokių objektyvių priežasčių yra laikytina patyčiomis.

Kaip atpažinti, kad darbe patiriamos patyčios?

Patyčios gali būti labai subtilios, tad vienas iš geriausių būdų – pabandyti pamatyti viską “iš šalies”. Kaip tai, kas vyksta atrodytų kitiems? Jeigu daugelis matytų tokį specifinį elgesį kaip neturintį objektyvaus tikslo, tada tai patyčios. Patyčios dažniausiai yra ilgalaikis procesas, jos trunka kurį laiką, tad jeigu tai tik vienkartinis  ar limituotas kabinėjimasis – tai nelaikytina patyčiomis.

Kokioje aplinkoje dažniausiai įsigali patyčios?

Dažniausiai patyčios pasireiškia tokiose darbo situacijose, kurios kelia daug streso, yra labai dideli darbo krūviai, darbe yra labai neaiškios taisyklės apie darbuotojų elgesį, yra labai prasta komunikacija ir santykiai tarp darbuotojų.  Jeigu darbe yra daug darbuotojų, kurie jaučiasi nesaugiai dėl darbo vietos, tai taip pat gali skatinti patyčias. Kartais patyčių priežastis būna paprasčiausias nuobodžiavimas.  

Kaip patyčios įtakoja sveikatą?

Patyčios turi labai ženklius ir rimtus poveikius fizinei ir psichinei sveikatai. Jeigu darbe patiriamos patyčios, galima pabandyti keisti darbo vietą ar poziciją, nes tai be abejo sustabdys jas, bet ne visada tai įmanoma padaryti. Netgi ir išėjus iš tokios aplinkos, kur buvo patirta patyčių, pasekmės gali būti jaučiamos kurį laiką.

Įtaka fizinei sveikatai:

• Didelis silpnumas ir nerimas prieš darbą ar net galvojant apie darbą.
• Fiziniai simptomai kaip virškinimo sutrikimai ar pakilęs kraujos spaudimas.
• Padidėja rizika atsirasti kitoms ligoms, pavyzdžiui susirgti 2 tipo cukriniu diabetu.
• Sutrinka miegas.
• Dažni galvos skausmai ar apetito pokyčiai.

Įtaka psichinei sveikatai

• Nuolatinis galvojimas apie darbą ir nerimavimas, net tada,  kai nėra dirbama.
• Baimė eiti į darbą ir noras pasilikti namuose.
• Užtrunka daug laiko, kol atsigaunama nuo patirto streso.
• Bet kokia veikla, kuri anksčiau teikė malonumą, pradeda nebedominti.
• Padidėja rizika susirgti depresija ar nerimo sutrikimais.
• Mintys apie savižudybę.
• Žema savivertė.
• Didelės abejonės savimi ir didelis nepasitikėjimas savimi.

Patyčios veikia ne tik žmones, bet taip pat turi įtakos ir tai darbovietei, kurioje jos patiriamos. Tokiose įstaigose, kuriose yra dažnos patyčios, darbuotojų produktyvumas ir moralė krenta, daug dažniau darbuotojai serga, jie dažniau dėl sutrikusio darbingumo pasilieka namuose, tad krenta darbuotojų našumas. Bendra komandos dinamika prastėja, mažėja pasitikėjimas vienas kitu,  mažėja darbuotojų pastangos ir lojalumas kompanijai. Visa tai labai neigiamai atsiliepia visiems, dirbantiems tokiose įstaigose.

Ką daryti, jeigu patiriate darbe patyčias?

Jeigu patiriate patyčias iš tikrųjų labai įprasta jaustis bejėgiu ir neturinčiu galių tai sustabdyti. Jeigu bandote pats vienas kovoti su tuo, kuris iš jūsų tyčiojasi, jums gali grasinti ar pasakyti, kad niekas jumis nepatikės. Svarbiausia ir pirmiausia reikia suprasti, kad jūs nekaltas dėl patyčių, nepriklausomai kas jas paskatino.  Net jeigu patyčios yra apie tai, kad jūs nesusitvarkote su darbu, iš tikrųjų patyčios yra apie kontrolę ir jėgos kovą, o ne apie jūsų darbo įgūdžius.

Ką reiktų daryti:

• Dokumentuokite patyčias. Užsirašykite visas įvykusias patyčias. Pasižymėkite laiką, vietą, kur tai įvyko, kokie žmonės buvo, kai tai įvyko. Tai leis pačiam objektyviau pažvelgti į patyčias ar jos sisteminės, kartojasi ar tai tik vienkartiniai veiksmai.
• Kaupkite įrodymus. Jeigu yra kažkokių fizinių pasekmių, juos išsaugokite. Pavyzdžiui, grasinančias žinutes, elektroninius laiškus. Jeigu yra kažkokių kitų dokumentų, kurie gali byloti apie patyčias, kaip pavyzdžiui labai žiaurūs komentarai apie atliktą darbą, juos taip pat išsaugokite.
• Praneškite apie patyčias. Dažniausiai įmonėje yra darbuotojas su kuriuo jūs galite pasikalbėti. Jeigu patyčias patiriate iš savo tiesioginio viršininko, galbūt yra aukščiau stovintis asmuo, kuris galėtų jums padėti.
• Konfrontuokite patyčias. Jeigu jaučiatės pakankamai stipriai, galite pabandyti pasakyti žmogui, iš kurio patiriate patyčias, kaip jūs jaučiatės. Būkite ramus, tiesus ir mandagus. Galite taip pat paprašyti, kad kas nors dalyvautų kartu, kai tai darysite.
• Įstaigos vidaus taisyklės. Peržiūrėkite įstaigos vidaus taisykles. Galbūt jos taip pat numato, kaip turėtų būti elgiamasi, jeigu yra patyčios.
• Ieškokite teisinės pagalbos. Galite pasikalbėti su teisininku. Priklausomai nuo patyčių rūšies, teisiniai veiksmai ne visada bus galimi, bet teisininkas jums duos specifinių naudingų patarimų.
• Ieškokite kitų paramos. Gali padėti bendradarbiai, pasikalbėkite su jais. Jeigu turite savo artimoje aplinkoje su kuo pasikalbėti apie patiriamas patyčias, būtinai tai padarykite. Psichoterapeutas galėtų suteikti profesionalią pagalbą, kartu galėtumėte pabandyti paieškoti būdų, kaip tvarkytis su patiriamų patyčių poveikiu, kai jūs tuo tarpu imsitės kitų veiksmų, kad sustabdytumėte patyčias.

Savižudybės išvengimo galimybės

Patyčios gali įtakoti psichinę sveikatą ir apskritai savijautą. Kartais patyčios gali skatinti depresijos atsiradimą ar net paskatinti mintis apie savižudybę.

Jeigu jūs turite minčių apie savižudybę, tuoj pat ieškokite emocinės pagalbos gyvai ar paskambinant  pagalbos telefonais, kurie veikia kiekvieną dieną visą parą.

Emocinės pagalbos telefonus galite rasti čia.