Emocijos yra labai svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, skirtingi žmonės emocijas jaučia skirtingai. Nesvarbu ar žmogus gali pasakyti, ką jis jaučia duotuoju momentu, bet pats emocinis gyvenimas labai svarbus tiek sąmoningai suvoktame, tiek nesąmoningame žmogaus pasaulyje, nes emocijos paliečia daugelį žmogaus gyvenimo aspektų: jos randa kelią per žmogaus mintis, jausmus ar veiksmus. Psichologai, tyrinėjantys žmonių santykius, teigia, kad emocijos perspėja žmogų apie aplink jį vykstančius procesus. Todėl labai svarbu, kad žmonės aktyviai tyrinėtų savo mintis ir emocijas, kad mėgintų suprasti savo poelgius bei santykius su kitais žmonėmis.

Emocijos ne tik daro įtaką žmonių veiksmams, mąstymui ir jausmams, bet jos daro įtaką ir mūsų kūnui.  Žmonės, kurie įgnoruoja, nepastebi, nuslopina ar tik ventiliuoja savo emocijas, gal susirgti fizine liga. Tokios nesuprastos emocijos gali būti „užkasamos“ savo kūne, tačiau su laiku jos gali sukelti labai rimtas ligas, tokias kaip vėžys, artritas, daugelį lėtinių ligų. Neigiamos emocijos, tokios kaip baimė, nerimas, suirzimas ir depresija sukelia kūne chemines reakcijas, kurios yra labai skirtingos nuo tų reakcijų, kada žmogus jaučia teigiamas emocijas, tokias kaip laimė, pasitenkinimas, meilė, priėmimas.

Kaip veikia emocijos mūsų kūnus? Visas žmogaus elgesys yra sąlygojamas įsitikinimų. Tai visa sistema, kuri filtruoja tai, kas mes esame, ir sąlygoja kasdienį elgesį. Pati įsitikinimo sistema formuojasi vykstant žmogaus raidai, kuriai įtaką daro tam tikri aplinkos sukeliami patyrimai.  Remdamasis savo suvokimu žmogus analizuoja, ką jis mato ar jaučia. Pavyzdžiui, jeigu vaiką augino pikta mama ar tėtis, vaikas užaugs žinodamas, kad piktų žmonių reikia vengti.

Kad galėtum suprasti tuos neigiamus įsitikinimus, kurie dažniausiai daro negerą darbą ir žmogaus gyvenimui daro neigiamą įtaką, reikia įdėti daug darbo. Tik identifikavus savo tam tikras nuostatas, kurios gali būti trukdis dabartiniam gyvenimui, tolesnis žingsnis būtų pažinti savo emocijas. Emocijos yra mūsų asmeninio gyvenimo dalis, todėl aplinkiniai žmonės mažai gali daryti įtakos tam, kaip mes jaučiamės. Nauji santykiai, nauja mašina, naujas darbas gali  trumpam atitraukti dėmesį nuo savo emocijų, tačiau nei kitas žmogus, nei daiktai ar nauja veikla negali pakeisti to, kaip kiekvienas jaučiasi. Kartais iš tikrųjų žmonės tiki, kad jie pradės jaustis kitaip, kai jų gyvenime atsiras tam tikrų pokyčių, tad jie kartais garsiai pasako kažką panašaus: „kai susirasiu draugą, nebesijausiu toks vienišas“, tačiau turbūt labai didelis nusivylimas būna, kai visgi vienatvės jausmas niekur nedingsta, net ir užmezgus santykį.

Kas skatina keistis? Gebėjimas keistis vyksta, tik tada, kai yra suvokiamas elgesys ir jį lydintys jausmai, kurie anksčiau nebuvo sąmoningai suvokti. Žmogus gimsta jau gebėdamas jausti baimę, džiaugsmą, liūdesį, pyktį, susidomėjimą. Augant vaikui atsiranda gėdos ir kaltės jausmai. Kiekvieno žmogaus emocijos yra labai stipriai susietos su kiekvieno individo psichologija, nes visa asmenybės struktūra organizuojama apie šią afektų tvirtovę. Emocijos yra instinktyvios ir yra labai stiprus motyvacijos arba demotyvacijos šaltinis. Pagrindinis teigiamas emocijų vaizdmuo, kad jos gali aktyvuoti adaptatyvų elgesį, jos turi stiprų poveikį kognityviniam pasaulio pažinimui. Ir atvirkščiai, neigiamos emocijos dažnai blokuoja žmogaus raidą.

Žmogui, kuris gerai pažįsta emocijas, jos gali tapti kaip simbolis bendravime. Emocijų raišką dažniausiai pamatome, o ne išgirstame, Todėl daugelyje tautų emocijos yra suprantamos. Jeigu dėmesys yra kreipiamas į emocinį patyrimą, pats žmogus pradeda geriau suprasti save ir kitus. Kartais žmonės gali nuneigti, iškreipti, vengti ar ignoruoti emocijas. Bet tokiu būdu konstruktyvus aplinkos keliamų iššūkių suvokimas gali sutrikti. Jeigu emocijos netampa adaptuota funkcija santykiuose, dažniausiai socialiniame funkcionavime iškyla problemų. Pagrindinės problemos kyla, tada, kai emocinė patirtis yra blogai reguliuojama, slopinama arba visai nekontroliuojama. Jeigu emocijos neskatins sąveikos su socialine aplinka, atsiranda tolimesni bendravimo trikdžiai, kurie gali sutrikdyti tiek socialinius, tie darbinius santykius.

Straipsnį parengė vaikų ir paauglių psichiatrė, psichoterapeutė Aušra Dovydaitytė

Emocijų ratas paimtas iš čia: https://imgur.com/tCWChf6?fbclid=IwAR0Asxprw7Md_Jh6uj2oROTRqiB_DuzSaDUCZPLFQWd3-6XM21G3_w11qFM