Asmenys, turintys ribinės asmenybės sutrikimą, turi sunkumų, siekdami savo gyvenimo planų ir tikslų. Mokiniai ar studentai, turintys šį sutrikimą turės sunkumų moksluose.
Kiekvieną rudenį moksleivis ar studentas, turintis ribinį asmenybės sutrikimą, mokslus pradeda, turėdamas labai gerų ketinimų, tačiau po kurio laiko nustoja lankyti užsiėmimus ar atlikti užduotis dar prieš pasibaigiant mokslo metams.
Šeimos nariai gali apibūdinti tokius mokinius kaip labai inteligentiškus, galinčius mokytis bei labai norėjusius pradėti mokslo metus.
Daugelis moksleivių, turinčių ribinės asmenybės sutrikimą gali gerai pradėti mokslo metus, bet pasiekus tam tikrą tašką, jų pasiekimai pradeda blogėti. Jie staiga gali prarasti susidomėjimą mokslais arba jų nerimas ir baimė, kad jiems nepasiseks juos tiesiog paralyžuoja. Kai kurie mokiniai pradeda įsivaizduoti, kad mokytojai ir kiti mokiniai jų nemėgsta ir nenori, kad jie būtų klasėje, todėl jiems tampa nepakeliama būti tarp jų klasėje.
Yra labai daug dirgiklių, kurie gali įtakoti, kad asmeniui, turinčiam ribinės asmenybės sutrikimą. nepavyktų tęsti mokslus.
Pagrindinės priežastys – tai darnaus savasties jausmo trūkumas, impulsyvus ir destruktyvus elgesys, intensyvūs ir nestabilūs tarpusavio santykiai ir atstūmimo baimė, kurie gali turėti įtakos, taip pat kaip nerimas bei depresija.
Nesvarbu, kokie dirgikiai įtakotų tokį elgesį, ribinį asmenybės sutrikimą turintys moksleiviai ar studentai greitai praranda susidomėjimą mokslais, jeigu atliekami darbai ar mokytojai duodantys užduotis tuoj pat jų nepaskatina už pasiekimus. Tokiu atveju jie mato vienintelį galimą kelią – pasitraukimą. Norėdami kompensuoti blogus mokslo pasiekimus, ribinės asmenybės sutrikimą turintys studentai gali sugalvoti užsiregistuoti į kaip įmanoma daugiau klasių (stdijų), kad galėtų pasivyti bendramokslius. Bet toks žingsnis gali būti tiesioginis kelias į nesėkmę.
Realistiška sėkmės strategija
Labai svarbu, kad ribinį asmenybės sutrikimą turintys moksleiviai ar studentai realistiškai planuotų savo akademinius pasiekimus ir nesėkmes. Jeigu dėmesys koncentruojamas į skubėjimą ir pabaigimą, bet kas gali patirti nesėkmę. Vietoj to, kad užsiregistruoti į tiek klasių, kiek įmanoma, reiktų registruotis į vieną ar kelias klases, kurios nėra tokios sudėtingos. Nepilnos dienos užimtumas padės studentui siekti savo tikslų ir jie visada gali padidinti akademinių dalykų skaičių kito semestro metu.
Labai svarbu, kad aplinka taip pat būtų palaikanti. Gyvenimas bendrabutyje su kitais nepažįstamais gali kelti įtampą ir tai gali sugadinti net ir labai kruopščiai parengtus planus. Įprasta aplinka gali padėti geriau susikaupti ir atlikti reikalingas užduotis.
Mokantis labai svarbu turėti perspektyvos jausmą. Priimti sprendimai, kurie buvo sėkmingi vieną semestrą, turi būti iš naujo persvarstomi kitą semestrą. Yra geriau planuoti žengti mažais žingsniais, ir būti saugiam, negu vėl susimauti.
Studentams svarbu aptarti savo planus su žmogumi, kuriuo jie pasitiki, pavyzdžiui psichoterapeutu. Terapeutas galėtų padėti identifikuoti galimas plano problemines dalis, bei kartu padės suprasti neigiamus jausmus, skirs laiko spręsti kylančias problemas ir padės koncentruotis į pagrindinį tikslą – mokslo pabaigimą.