Šeimos gyvenimas tam tikra prasme primena aisbergą. Daugelis žmonių žino maždaug tik dešimtadalį tų įvykių, kurie iš tikrųjų vyksta šeimoje ir tai, ką jie mato ar girdi, dažnai priima kaip savaime suprantamus dalykus.

Kai kurie visgi numano, kad egzistuoja ir dar kažkas, tik nežino, kaip tai sužinoti. Nežinojimas gali privesti šeimą iki griūties.

Šeima turi žinoti apie kasdienius jausmus, kiekvieno šeimos nario poreikius ir struktūrą.

Ką reiškia gyventi “žmoniškai”?. Tai reiškia suprasti, gerbti ir vystyti savo kūną. Galvoti, kad kūnas yra gražus ir reikalingas, vertinti save ir kitus realistiškai, nebijoti rizikuoti, kurti, išreiškti savo gebėjimus, nebijoti ką nors keisti savo gyvenime, kai to reikalauja situacija. Mokėti adaptuotis naujose situacijose, išsaugant tą seną patirtį, kuri dar bus reikalinga ir atsisakyti nenaudingos patirties.

Laimingos šeimos narys – fiziškai sveikas, protaujantis, jaučiantis, mylintis, linksmas, realistiškas, kūrybiškas, produktyvus žmogus. Žmogus, galintis savarankiškai stovėti ant savo dviejų kojų. Žmogus, galintis mylėti iš tiesų, ir kovoti iš tiesų, galintis savyje talpinti švelnumą ir tvirtumą, bei jaučiantis skirtumą tarp šių dviejų dalykų bei galintis siekti savo tikslų.

Šeima – tai toks “fabrikas”, kuris kuria tokį žmogų. Suaugę kuria savo vaikus.