Konfliktiškos skyrybos – kaina, kurią moka vaikai

Kai dviejų sąjungoje esančių žmonių tarpusavio ryšys  tampa perkrautas neigiamų emocijų, o teigiamos emocijos nebegali kompensuoti, tokia šeima dažniausiai pasuka skirtingais keliais. Lietuvoje skyrybos yra dažnas reiškinys, kas antra susituokusi pora išsiskiria. Jeigu šeimoje yra vaikų, jie neišvengiamai įtraukiami į skyrybų procesą. Idealu, jeigu du besiskiriantys suaugusieji sugeba tarpusavyje susitarti dėl esminių klausimų ir išsiskiria taikiai.  Tačiau neretas atvejis, kai šeimai byrant, skyrybos tampa labai konfliktiškos ir tarp dviejų sutuoktinių kyla tikrų tikriausias karas, kurio tikslas sunaikinti priešininką. Tokiame dviejų žmonių kare vaikai neišvengiamai tampa karo pėstininkais.

Vaikai atranda savo būdus kaip tvarkytis tokioje karo stovyje esančioje sistemoje, kurioje yra vaikai ir du tėvai, kurie absoliučiai vienas kitą niekina. Neapykanta buvusiam partneriui laikui bėgant nesilpnėja, o netgi priešingai, sunkūs jausmai linkę augti ir plėstis.

Tokioje šeimoje vaikus tarsi didžiulė banga užlieja milžiniškas kiekis žodžių ir įvykių, su kuriais vaikai  tvarkytis sveikais būdais yra nepasiruošę.  Jie nori būti geri abiems tėvams, bet atvirai mylėti abiejų tėvų negali, todėl neišvengiamai savo prielankumą gali rodyti tik vienam gimdytojui su kuriuo tuo metu yra santykyje. Tai reiškia, kad jie išmoksta pasakyti suaugusiajam, tai, ką jie mano, kad suaugusysis nori iš jų išgirsti. Realybėje vaikas gali jaustis visiškai kitaip, tačiau vardan to, kad išvengtų konflikto, aukoja savo autentiškumą. Tokio prisitaikymo klaidinga pamoka yra tai, kad vaikai mokosi, jog reikia vengti visų konfliktų ir  neišmoksta, kad kai kurie konfliktai yra normalus gyvenimo reiškinys ir kiekvienas turi išmokti tvarkytis su jais. Tokio mąstymo spąstai veda prie to, kad vaikai pradeda tikėti, kad geri santykiai yra tokie santykiai, kuriuose nėra konflikto, kas yra neįmanoma, nebent yra išmokstama ignoruoti ar vengti konfliktų, kai jie kyla.

Kokie pagrindiniai būdai, kaip vaikas tvarkosi tokioje situacijoje? Vaikai gali  naudoti keletą iš žemiau įvardintų būdų:

  1. Pradeda meluoti. Vaikai pradeda tėvams sakyti tai, ką jie mano, kad  jų tėvai norėtų iš jų išgirsti, tai moko meluoti greitai ir įtikinamai. Jie greitai supranta, kad sumeluodami apie tai, kas vyksta kito tėvo namuose išvengs kylančio konflikto.
  2. Mokosi planavimo. Dėl tėvų negebėjimo susitarti tarpusavyje, vaikas, siekdamas patenkinti savo poreikius, greitai išmoks strategijos meno. Pavyzdžiui, jei tėvai negalės susitarti dėl vaikų būrelių lankymo, vaikai greitai prisiims atsakomybę ir susidėlios būrelių lankymą už tėvus.
  3. Tampa tarpininku tėvų bendravime. Nemokantys išsiskirti taikiai tėvai mažų mažiausiai nemoka vienas su kitu kalbėtis. Jeigu jie ir pradeda kalbėtis, tai jų diskusija labai greitai tampa pagiežinga ir vienas kitą kaltinanti. Labai dažnai tėvai iš viso vienas su kitu nebendrauja. Toks ryšio tarp tėvų nebuvimas moko vaikus, kad suaugusieji negali konstruktyviai kalbėtis ir susitarti dėl vaikų.
  4. Nori padėti tėvams išspręsti konfliktą. Kai kurie vaikai tiki, kad jeigu taps labai gerais ar net tobulais, jie padės kovojantiems suaugusiems. Jie siekia perfekcionizmo, kad taptų mylimi savo tėvų, tokie vaikai yra labai griežti sau ir taip pat jie gali tapti labai griežti ir aplinkiniams.

Skyrybos, kurios virsta karo lauku, turi savo kainą, kaip ir bet kuris karas. Vaikus užgriuvusi lavina neigiamų emocijų ir veiksmų dėl jų nebrandžių įgūdžių tvarkytis su emocijomis ir mintimis didina nerimą, skatina ieškoti sprendimų, kurie dažnai yra kenksmingi. Tokie vaikai gali pradėti blogiau mokytis mokykloje, daugėja konfliktinio elgesio tiek namuose, tiek tarp bendraamžių, jie gali pradėti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, pradėti atsiriboti nuo bendraamžių ir nuo mėgstamų veiklų.

Dėl nuolat nepatenkinamų vaikų saugumo, meilės poreikių  vaikų raida pradeda atsilikinėti. Nors išoriškai tokie vaikai atrodo labai subrendę, bet iš tikrųjų tiek emociškai, tiek ir socialiai tokie vaikai yra labai nebrandūs. Bandydami rūpintis kitų laime, vaikai pamiršta kaip išpildyti savo poreikius. Tokia apsimestinė vaiko būsena dažnai klaidina suaugusius, kurie galvoja, kad su vaiku viskas gerai, o iš tikrųjų vaikas viduje labai kenčia.

Tokių vaikų santykiai su bendraamžiais taip pat nukenčia. Blogas tėvų rodomas modelis dažnai neduoda vaikams galimybės suprasti, kas tai yra tikras santykis, todėl lūkesčiai gali būti iškreipti. Tokie vaikai sunkiai gali suprasti, kad tikras santykis yra grįstas kilnumu, bendradarbiavimu, dalinimusi ir kompromisų ieškojimu. Ilgėdamiesi saugaus ir mylinčio artimo ryšio, jie dažnai netiki, kad yra mylimi ir jiems trūksta įgūdžio kaip susirasti ir palaikyti draugystę.

Labai dažnai šiuos vaikus galima matyti žaidžiančius vienus ar visą laiką praleidžiančius prie kompiuterio,  jiems trūksta pasitikėjimo savimi ir tikėjimo, kad jis bendraamžiams patiks.  Kitiems taip reikia jausmo, kad jie yra priimami, kad jie gali pasakyti ar padaryti bet ką, kad tik taptų mėgstamos grupės dalimi. Kiti vaikai gali pradėti labai savintis draugus ir tokiu būdu tapti pavydūs ir išsigandę, kai jo draugas nori draugauti su kitais vaikais.

 Kai kurie vaikai pradeda teikti pranašumą vienam iš tėvų ir tuo pačiu jie pradeda labiau atstūminėti kitą gimdytoją. Tuo labiau, kad kariaujantys tėvai juos nuolat maitina savo  suvokimu apie buvusį partnerį kaip apie didžiausią blogio įsikūnijimą. Vaikas, bijodamas prarasti vieno iš tėvų  pasitikėjimą, aukoja santykį su kitu gimdytoju. Tačiau dažnai yra labai sunku tikrai suprasti kaip iš tikrųjų jaučiasi vaikas.

Kokius klausimus turėtų užduoti sau besiskiriantys tėvai?

  • Vietoj tol, kad kaltintumėte kitą gimdytoją,  ką jis daro neteisingai su vaiku, paklauskite savęs, ką jūs darote, kad padėtumėte vaikui susitvarkyti su sunkumais, kuriuos jis patiria.
  • Ar jūs duodate vaikui suprasti, kad jūs esate geras, o kitas gimdytojas blogas?
  • Ar jūs duodate vaikui suprasti, kad jeigu jis parodys didesnį prielankumą jūsų buvusiam partneriui, jis turės problemų su jumis?
  • Ar jūs nubaudžiate vaiką, jeigu jis mielai seka kito gimdytojo pasakytomis instrukcijomis?
  • Ar jūs suprantate, kad vaikai natūraliai linkę gauti tai, ko jie nori ir jeigu jiems reikia manipuliuoti tarp dviejų kariaujančių tėvų, kad jie galėtų išpildyti savo norus, jie taip ir padarys?
  • Ar trukdote bendrauti vaikui su kitu gimdytoju?

Jeigu atsakymai į šiuos klausimus teigiami, toks elgesys žaloja vaiką, todėl labai svarbu tuoj pat nustoti taip elgtis.

Jeigu trūksta įgūdžių spręsti skyrybas taikiai, specialistai visada yra pasiruošę padėti.

Straipsnį parengė gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė Aušra M.Dovydaitytė