Pradėkime nuo to, kas akivaizdu: korona virusas plinta labai greitai, jo sukeliama liga – ūmus kvėpavimo takų nepakankamumas arba dar vadinama COVID-19, gali būti mirtina. Užkrečiamumas virusu labai didelis, šiuo metu nėra išrastos vakcinos ar efektyvaus gydymo. Visa ši informacija tikrai gąsdina. Kodėl tai vyksta?
Baimės psichologija
Kodėl visa informacija apie naują virusą kelia paniką? Todėl, kad tai yra „išbalansuotų emocijų ir labai ribotų žinių“ kokteilis. Žinios, mus pasiekiančios iš tų šalių, kur virusas jau įsisiautėjo, sukelia mūsų baimes, jos verčia žmones nerimauti daugiau nei įprastai. Baimė susidurti su šiuo virusu skatina žmones jautriau reaguoti į neteisingus pareiškimus bei skatina tapti įtaresniais, nedraugiškesniais ir baimingesniais aplinkai. Bet kokia nauja informacijos banga stiprina baimę ir dar labiau skatina nedraugišką elgesį aplinkiniams – tokiu būdu užsukamas ydingas ciklas.
Kasdienybėje žmonės suteikia svarbumą tokiems įvykiams, kuriems gali turėti kontrolę. Bendrai paėmus, žmogus labiau bijo netikėto, katastrofinio įvykio, pavyzdžiui, teroristų išpuolio, nei įprasto ir taip pat mirtino įvykio, pavyzdžiui, gripo. COVID-19 atveju, riziką vertinti labai sunku, nes pats virusas yra visiškai nežinomas, o su visu pateikiamu informacijos srautu kylančios emocijos blogina rizikos suvokimą.
Šiomis dienomis kylantis nenutrūkstamas informacijos srautas, kuris supa šio viruso protrūkį, visiškai nepadeda tvarkytis su panika. Žmonės daugiau girdi, mato vykstančius ribojimus, skaito apie tai daugiau ir visą šią informaciją suvokia kaip labai gąsdinančią. Pateikiama informacija verčia žmones būti hiper budrumo būsenoje, kas automatiškai skatina, kad informacija būtų atsimenama.
Žmonės iš esmės blogai reaguoja į situacijas, kurios yra labai neaiškios ir neprognozuojamos, nes tai nesuteikia kontrolės jausmo. Žmogui, kaip gyvai būtybei, buvo labai svarbu greitai suvokti grėsmę, kad galėtų save apsaugoti. Bet labai sunku tai padaryti, kai grėsmė yra tokia nematoma ir taip greitai plintanti, kaip pavyzdžiui virusas. Tokiu atveju žmonės pradeda elgtis neįprastai, pavyzdžiui paniškai pirkti ir kaupti atsargas. Apsirūpinimas ir pasirengimas iš principo yra geras dalykas, tačiau bet koks ekstremalus pirkimas gali būti ir kenksmingas, nes tai gali sukelti priemonių trūkumą tiems, kuriems jų labiausiai reikia, pavyzdžiui išpirkus medicinines kaukes, vienkartines pirštines jų gali pritrūkti medicinos personalui, kurie su virusu susiduria pirmose grandyse.
Netikrumas ir nesaugumas taip pat palieka erdvės neteisingiems teiginiams, kurie gali pasitarnauti atvirkščiai nei tikėtąsi. Ne visa žmogų pasiekianti informacija yra teisinga. Todėl tikrai būtų labai svarbu atsirinkti, kuo tikėti, o kuo ne. Kodėl taip vyksta?
Žmogus vienareikšmiškai blogai pastebi dezinformaciją, pirmiausia dėl to, kad jis reaguoja tuoj pat, todėl nėra laiko „suvirškinti“, tai, ką tik ką perskaitei ar išgirdai; antra dėl to, kad kartais trūksta įgūdžio kaip teisingai patikrinti faktus. Be to atmintis dažnai su žmogumis “pokštauja”, nes pirma, daug kartų pakartotinai skaitant tą pačią informaciją, informacija atrodo patikima; antra, žmogus ieško informacijos, kuri patvirtina iš anksto jau esančias jo nuostatas; trečia, prisimena tuos dalykus, kurie sukėlė labai stiprias emocijas labiau, nei tuos dalykus, kurie to nepadarė.
Baimė taip pat yra tas variklis, kuris verčia nukreipti kaltinimus į kitus, kaip atsakingus už tokios pavojingos situacijos sukėlimą. Lietuvoje šiuo metu tokie kaltieji tampa tautiečiai, gyvenę ir dirbę užsienyje bei dabar grįžtantys namo. Virusas išplito visame pasaulyje ir turbūt tikrai ne vien užsienyje dirbę tautiečiai yra kalti dėl šios pandemijos rizikos. Kai žmonės reaguoja į labai stiprias emocijas, jie dažnai daro labai greitus, iracionalius pasirinkimus. Turint išankstinius nusistatymus, bet kokia informacijos sklaida pastiprina prielaidas ir stereotipus apie konkrečią žmonių grupę.
Kaip sau padėti?
Mokslininkai, tyrinėję žmones, patekusius į katastrofiškus įvykius, sukūrė metodą kaip tvarkytis su potrauminiu stresu. Pagrindinis šio metodo principas įgalina atgauti kontrolės jausmą, susitinkant su streso šaltiniu. Pandemija suvokiama kaip nekontroliuojama ir nenuspėjama. Taip, neįmanoma kontroliuoti kiekvieno pavojų sukeliančio įvykio gyvenime, bet vis tiek įmanoma tuo pačiu gyventi prasmingą ir produktyvų gyvenimą. Labai stiprus vengiantis elgesys nėra suderinamas su išgyvenimu.
Labai svarbu daryti tai, kas padeda atgauti kontrolės jausmą ir neprisidėti prie visuotinos panikos. Dozuokite jus pasiekiantį informacijos kiekį. Per daug informacijos gali padidinti nerimo lygį. Atsiminkite, kad gyvenimas tęsiasi toliau.
Kontrolės jausmo atgavimą gali skatinti tokie veiksmai kaip saviizoliacija, reguliarus rankų plovimas su muilu, nurodymų sekimas, kūno temperatūros sekimas, jeigu jaučiate, kad sergate. Bendros atsargumo priemonės yra labai svarbios norint išvengti COVID-19.
Greitai plintanti pandemija gali būti labai sunkus laikas žmonėms, kurie jau turi psichinių problemų, tokių kaip nerimas ar obsesinis-kompulsinis sutrikimas. Jeigu sutrikimas ir dabar esanti situacija labai trukdo normaliai funkcionuoti, svarbu būtų kreiptis į specialistus pagalbos. Pandemijos laikotarpiu specialistai teikia nuotolines konsultacijas.
Patys svarbiausi dalykai yra neleisti, kad dėl panikos būtų prarastas blaivus protas ir priimti racionalius sprendimus. Kitu atveju, kaina, kurią mokėsime bus daug didesnė, negu ta grėsmė, kurią kelia virusas.
Straipsnį paruošė gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė-psichoterapeutė Aušra M.Dovydaitytė
