Jeigu vaiko elgesys yra netinkamas, suaugę privalo koreguoti tokį vaiko elgesį. Bet kaip geriausiai tai daryti? Bausti ar drausminti? Tiek baudžiant, tiek drausminant siekiama sustabdyti netinkamą elgesį, bet kaip tai darome yra didelis skirtumas. Bausdami mes verčiame, kad vaikas kentėtų dėl pažeistų taisyklių, drausmindami siekiame parodyti, kad jo elgesys mums yra nepriimtinas ir kitą kartą jo pasirinkimas turėtų būti teisingesnis.
Kas yra bausmė?
Baudžiame, kai vaikui norime parodyti, kad jis nusikalto. Vaikas turi „susimokėti“ už savo nusikaltimą. Labai dažnai noras bausti vaikus yra susijęs su pačių tėvų nepakankamu gebėjimu kontroliuoti savo emocijas ir tuo metu kylančiu susierzinimu. Kartais toks noras kyla iš tėvų bejėgiškumo jausmo. Taigi tėvai šaukia, naudoja fizines bausmes ar atima bet kokią privilegiją kurią vaikas turi. Tokiu savo elgesiu tėvai siunčia vaikui aiškią žinutę: „arba tavo elgesys pasikeis arba žinai, kas bus…“
Bausmė yra būdas kontroliuoti vaiką, tai nėra vaiko mokymas kaip jam pačiam kontroliuoti savo elgesį. Labai dažnai tokios bausmės keičia pačio vaiko supratimą apie jį patį. Vaikas, kuris yra nuolat baudžiamas, pradės galvoti apie save, kad „jis yra blogas“. Vietoj to, kad jis pagalvotų, kad jo pasirinkimas buvo neteisingas, jis pradės galvoti, kad jis yra blogas.
Dažniausiai taip vaikus baudžia diktatoriški tėvai. Bausmės kaip ir fizinio smurto tikslas – sukelti fizinį skausmą ir kančią, kartais pažeminti.
Kokias problemas kelia baudimas?
Baudimas nemoko vaikų teisingo elgesio. Jeigu vaikas yra prilupamas, dėl to, kad trenkė jaunesnei sesei, jis nemokomas kaip spręsti konfliktą taikiai. Tokiu atveju vaikui gali būti sunku suprasti, kodėl jis gali būti mušamas, bet pats negali mušti savo sesės.
Baudimas taip pat moko vaikus, kad jie patys negali kontroliuoti savo elgesio. Jie mokomi, kad tik tėvai gali kontroliuoti jų elgesį. Jeigu bausmės labai griežtos, vaikai gali pradėti pykti ant tų, kurie jiems sukelia tokį skausmą. Todėl vietoj to, kad vaikas pabandytų suprasti, ką jis galėtų daryti ateityje kitaip, ilgam pastatytas į kampą kurs keršto planus prieš tą, kuris jį ten pasodino.
Kas tai yra disciplina?
Disciplina moko vaikus naujų įgūdžių, kaip valdyti savo elgesį, kaip spręsti problemas, kaip tvarkytis su nemaloniomis emocijomis. Disciplina padeda vaikams mokytis iš savo klaidų ir moko socialiai priimtinų būdų tvarkytis su tokiomis emocijomis, kaip pyktis ar nusivylimas.
Pagrindinės disciplinos taikymo strategijos yra privilegijų netekimas ar pasitraukimas iš konfliktinės situacijos. Disciplinos taikymo tikslas – padėti vaikams labai aiškiai patirti neigiamas pasekmes dėl jų netinkamo elgesio. Tokiu būdu jie yra mokomi ateityje konfliktinėse situacijose priimti geresnius sprendimus. Sveika disciplina reiškia, kad vaikai žino taisykles labai aiškiai ir jeigu taisyklės yra sulaužomos, vaikai patiria nuoseklias neigiamas pasekmes. Pasekmės taikymui labai svarbus yra laikas. Kaip pavyzdys, jeigu vaikas atsisako išjungti televizorių iki tam tikro nustatyto laiko, disciplina būtų neleisti žiūrėti televizoriaus 24 valandas, tuo tarpu bausmė būtų atimti visus elektroninius prietaisus neribotam laikui.
Disciplinos teikiama nauda
Disciplinavimas yra aktyvus veiksmas, jis padeda išvengti daugelio elgesio problemų ir užtikrina, kad vaikai aktyviai mokytųsi iš savo klaidų. Disciplina taip pat taiko ir pozityvius elgesio keitimo būdus kaip pagyrimai ar apdovanojimai už teigiamą elgesį. Tokie teigiami paskatinimai leidžia vaikams siekti norimo teigiamo elgesio.
Nuoseklus pozityvus disciplinos taikymas taip pat padeda megzti teigiamą ryšį tarp vaikų ir tėvų. Toks pozityvus santykis sumažina dėmesio siekiantį elgesį bei motyvuoja vaikus elgtis tinkamai. Vaikas, kuris jaučiasi gerai, rečiau savo gyvenime darys blogus pasirinkimus, jis turės daugiau pasitikėjimo, kad gali valdyti savo elgesį.
Straipsnį parengė vaikų ir paauglių psichiatrė- psichoterapeutė Aušra M. Dovydaitytė
