Žmonės, turintys ribinės asmenybės sutrikimą, dažnai susiduria su sunkumais profesinėje veikloje. Tokie žmonės dažnai turi sunkumų bendraujant su bendradarbiais ar net išsilaikant darbe.
Pateiksime pavyzdį, kaip sutrikimas gali įtakoti profesinę veiklą.
Tomas gyvena, turėdamas ribinį asmenybės sutrikimą. Jis pakeitė jau keletą darbų. Tik pradėjęs dirbti jis būna labai patenkintas savo darbu. Tačiau po kurio laiko darbas kelia vis mažiau ir mažiau pasitenkinimo ir galiausiai jis pradeda ieškoti kito darbo. Kiekvieną kartą kai taip nutinka jis jaučiasi sutrikęs.
Apžvelgsime, kaip tai nutinka. Skaitytoją kviečiame pabandyti prisiminti ar kada nors susidūrėte su panašia situacija. Galvodami apie savo istoriją ir sutapimus jūs galite suprasti šią situaciją bei padėti įsivaizduoti, kaip skirtingai galėjote pasielgti.
Naujas darbas – nuo laimingos pradžios iki nesėkmingos pabaigos
Tomas labai džiaugiasi, kai pradeda dirbti naujame darbe. Jis visiems pasakoja, kokį didelį pasitenkinimą jaučia dirbdamas ir kaip visapusiškai save realizuoja. Jis daug kalba kaip norėtų turėti daugiau atsakomybių ir visai neužsimena apie vadovą ar bendradarbius.
Tačiau po kurio laiko Tomas pradeda jausti, kad vadovas prie jo kabinėjasi. Jis suvokia bet kokią užduotį ar kokį nors nurodymą kaip neteisingą kritiką. Jį taip pat pradeda erzinti, kai reikia dirbti su bendradarbiais. Jis skundžiasi, nes mano kad jie visiškai nesistengia dirbti.
Labai greitai Tomas pradeda jausti, kad bendradarbiai jo nemėgsta ir kabinėjasi prie jo dėl niekų.
Galiausiai Tomas pradeda tikėti, kad kiti žmonės darbo vietoje tik ir ieško progos jį įskaudinti ir atleisti, todėl pradeda reaguoti su pykčiu. Jis pradeda garsiai šaukti ant vadovo, skųsdamasis tokia neteisinga situacija. Jo pykčio protrūkiai ir nepagarba vadovui turi tik vieną išeitį: Tomo paprašoma pasiieškoti kito darbo.
Šiame pavyzdyje Tomui pasireiškė šie ribinės asmenybės sutrikimo požymiai:
• Intensyvūs ir nestabilūs tarpusavio santykiai
Pačioje pradžioje Tomo jaučiami jausmai vadovui ir bendradarbiams yra intensyvūs ir idealizuoti. Jis mato juos, kaip nedarančius jam nieko blogo, bet priešingai kaip stiprius sąjungininkus ir jį palaikančius.
Tačiau labai greitai šie jausmai pavirsta neigiamomis ir kritiškomis mintimis. Tomas nebemato savo bendradarbių kaip teigiamų, bet priima juos kaip priešiškus.
Idealizavimas palaipsniui tampa nuvertinimu. Nuvertinimas gali atsirasti palaispniui arba labai greitai.
• Skėlimas
Kai Tomo suvokimas keičiasi nuo idealizavimo iki nuvertinimo, pasikeičia ir jo mintys. Užvaldytas pykčio jis nebesugeba suprasti, kad anksčiau jautėsi kitaip. Ribinės asmenybės sutrikimą turintys žmonės dažnai naudoja psichologinę gynybą- skėlimą. Vietoj to, kad matytų kitą žmogų kaip gerą bet turintį keletą nepalankių bruožų, jis pradeda matyti kitą žmogų kaip “blogą”, Dauguma žmonių (panašu, kad visi) turi keletą blogų bruožų susimaišiusių su teigiamais bruožais.
• Atstūmimo baimė
Tomas jaučia didelę baimę būti atstumtas. Tokia jo baimė skatina mintis, kad jo vadovas ar bendradarbiai jo nemėgsta ir nori jį atleisti. Jis pyksta ant vadovo ir bendradarbių, kol galiausiai iš tikrųjų praranda darbą.
Ar Tomo jausmas turėjo pagrindą? Neaišku, ką jo vadovas ar bendradarbiai iš tikrųjų galvojo apie jį, kai jis darėsi vis nelaimingesnis ir piktesnis. Tačiau labai tikėtina, kad Tomo neigiama nuostata buvo stipresnė, nei bendradarbių ar vadovo realūs veiksmai.
Gyvenimas su ribinės asmenybės sutrikimu
Jeigu šiame pavyzdyje atpažinote save, jūs galite pagalvoti kaip kitaip galėjo pakrypti situacija. Yra daug galimybių susigyventi su savo simptomais. Viena iš jų – atpažinti savo besikartojantį elgesį. Atpažinus besikartojantį elgesį dar nereiškia, kad pakeisite savo vidinius jausmus. Jūs vis dar pradėsite pykti ant vadovo, jeigu staiga pajutote atstūmimo baimę. Tačiau galite išmokti naujų elgesio modelių, kurie užtikrins kitokią išeitį.
Tiek trumpalaikė, tiek ilgalaikė psichoterapija įrodė, kad pagerina žmonių, turinčių ribinės asmenybės sutrikimą, profesinę veiklą.
Vienas iš svarbesnių žingsnių – išsirinkti psichoterapeutą, su kuriuo jaučiatės gerai. Kaip ir kituose santykiuose surasti tinkamą terapeutą gali tapti iššūkiu. Daugelis, turinčių ribinės asmenybės sutrikimą, praeina tą patį aukščiau paminėtą ciklą su terapeutu. Pirmiausia idealizuoja terapeutą, tačiau po kurio laiko, jeigu kas nors sukelia atstūmimo baimę, pradeda labai stipriai nemėgti terapeuto.
